rauplinis

rauplìnis, -ė adj. (2); L772 1. vartojamas apsisaugoti nuo raupų: Raupliniai čiepai brš. 2. sirgęs raupais: Kapus atskyrė, į vieną galą ėmė tus raupliniùs [numirėlius] kavoti Rs. 3. kuris nelygaus paviršiaus, grublėtas: Sidabrinės, raupliniais galais antkaklės buvo nešiojamos ir Latvijoje bei Estijoje rš. 4. sukeliantis raupus: Rauplinis laibagrybis (bot. Actinomyces scabies) rš.